Lietuvos aktuarų draugija neįsivaizduojama be aktuarų; aktuarai – be reikiamo išsilavinimo. Kaip šie žmonės susiburia ir kaip gauna reikiamą kvalifikaciją? Į šį klausimą gali atsakyti nedaugelis. Vienas iš jų – pirmosios Lietuvoje įsteigtos Europos bendrovės vyriausiasis aktuaras, ilgametis LAD valdybos narys dr. Gintaras Bakštys.

Visų pirma, kodėl pats dr. G. Bakštys pakliuvo į šį ratą? Ogi viskas susiklostė gana natūraliai. Jis šeimoje turėjo puikų pavyzdį, savo tėtį, kuris buvo matematikos dėstytojas, beje, dabar – oficialiai vyriausias matematikas Lietuvoje. Tai ar verta bandyti ieškoti kitos sferos savirealizacijai, kai šalia – įdomios profesijos atstovas? Ypač, kai ir pačiam matematika sekėsi. Apie savo pasiekimus Bakštys kalba šykščiai. Visgi aišku – jis dažnai buvo Lietuvos olimpiadų nugalėtojas, o sąjunginėse olimpiadose gaudavo atsiliepimus už surinktą taškų skaičių.

Į klausimą, ar verta ieškoti kitų savirealizacijos sferų, galima atsakyti ir klausimu: o kas, jei tos sferos pačios tave susiranda? Taip nutiko ir šiam žmogui. Sulaukus dvylikos metų jį pastebėjo treneris ir pastūmėjo į lengvąją atletiką. Nors atletika ir lengvoji, bet ja užsiimti nebuvo lengva. Ir sveikatos intensyvus sportas pridėjo nedaug: Bakštys prisipažįsta, kad beveik visada truputį šlubčiodavo viena koja. Kartais net abiem. Tada eisena atrodydavo normali. Žinoma, viskas turi ir savų pliusų. Atkaklios treniruotės leido po truputį tobulėti, grūdinti charakterį, pajusti raumenis, vis stiprėjantį greičio ir staigaus šuolio teikiamą džiaugsmą. Taip pat pripažįsta, kad buvo smagu sugebėti įdėti į krepšį (nors ir mažą kamuoliuką). Bet toks sportas – tik jauniems. Pradėjus studijuoti universitete šis žmogus iš to po truputį išaugo.

Kita sritis, be kurios neįsivaizduojamas atkaklus matematikas – šachmatai. Tiesa, čia dr. G. Bakštį labiausiai traukė ne galimybė laimėti. Svarbiausia jam buvo gražus partijos piešinys. Paskui, pasirodžius pirmoms kompiuterinėms šio žaidimo versijoms, visas grožis pradingo. Žinoma, tai neišbraukė šachmatų iš tokio žmogaus gyvenimo. Patobulėjus moderniosioms technologijoms šachmatams buvo suteiktas antras šansas. Ir ne veltui. Dabar viskas tapo dar paprasčiau: norint sužaisti gražią partiją pakanka įsijungti kompiuterį, nusistatyti panašų lygį į saviškį ir pasinerti į žaidimą. Tai – vienas iš būdų atitrūkti nuo vienų darbų ir susitelkti į artėjančius kitus.

Pagal esamus pomėgius, t. y. matematikos olimpiadas, lengvąją atletiką ir šachmatus, buvo tarsi aišku, kuo taps Gintaras. Matematiku. Nuo matematiko iki aktuaro taip pat tik vienas žingsnis. Į draudimą. Kada dr. G. Bakštys jį žengė? Oficialiai šį įvykį galima datuoti 1995 metais, bet viskas prasidėjo gerokai anksčiau. Sulaukus dvylikos ar trylikos metų į būsimojo matematiko rankas pakliuvo vienas „Mokslo ir gyvenimo“ numeris, kuriame buvo straipsniukas apie vidutinį išgyvenamą amžių. Tada jis paklausė tėčio, kas tai yra. Galima suprasti, kad paaiškinimas ne tik neįnešė ramybės, bet ir sukėlė dar daugiau klausimų, tik atsakymai atkeliavo vėliau. Po beveik dešimtmečio. Bet apie viską iš eilės. Dr. G. Bakščio sritis matematikoje buvo aproksimacijos be galo daliais dėsniais. Tuo pasaulyje užsiėmė nedaug žmonių, bet… Kartais net ir griežčiausiems teoretikams ima kirbėti mintis: o kur visa tai būtų galima pritaikyti praktiškai? Atsakymas į šį klausimą atėjo tarsi savaime. 1991 m. Lietuvoje vykstant didelėms permainoms darėsi neaišku, ko reikėtų toliau mokyti matematikos studentus, kaip juos ruošti. Tada dr. G. Bakštys apie metus buvo Heidelberge ir sužinojo, kad Vokietijoje apie pusę matematikos studentų tampa mokytojais, kiti eina dirbti į draudimo kompanijas. Problemų dėl pedagogų rengimo Lietuvoje nekildavo, bet apie draudimą to pasakyti nebuvo galima. Tada dr. G. Bakščiui kilo noras pasigilinti į draudimo matematikos modelius. Pradėjus paaiškėjo, kad jie didele dalimi remiasi Puasoninėmis aproksimacijomis. Turbūt galite įsivaizduoti, kaip jis tuo metu nustebo: juk ta linkme jau dirbo keliolika metų.

Dr. G. Bakščio pabuvojimas Heidelberge buvo tarsi mini Didysis sprogimas Vilniaus Universiteto matematikos dėstymo raidoje. Grįžęs į Vilnių ir pasidalinęs idėjomis apie galimybę ruošti studentus darbui draudimo kompanijose, jis sulaukė palaikymo ir iš kitų kolegų, kaip prof. V. Paulausko ir dr. D. Kamuntavičiaus. Taip prasidėjo bendravimas su Britų Aktuarų Instituto atstovais, aktuarų kursų rengimas, Lietuvos aktuarų draugijos susikūrimas… Ypač svarbus buvo dr. R. Kudžmos (tuometinio VU MIF dekano) indėlis. Tuo metu aktuaro profesija atrodė gana paslaptinga. Galbūt tai labiausiai ir žavėjo.

Pašnekovas apie savo indėlį į finansų ir draudimo matematikos studijų programos raidą kalba gana nenoriai, bet viena aišku – be šio žmogaus tiek nebūtų pasiekta. Svarbiausia buvo orientuotis į Groupe Consultatif (dabar AAE, Actuarial Association of Europe) Core Syllabus kursą. Šiam kintant, keitėsi ir finansų ir draudimo matematikos studijų programa. Galima pripažinti, kad vien tinkamos studijų programos nepakanka norint tapti aktuaru, bet galima pastebėti, kad Didžiojoje Britanijoje ši profesinė kvalifikacija suteikiama po universiteto dar vidutiniškai septynerius metus pasimokius savarankiškai, taigi būtų naivu tikėtis, kad 4 metų bakalauro kursas Lietuvoje atstotų tokias studijas. Tiesa, pats dr. G. Bakštys mano, kad tai, jog jis – ir teoretikas, ir praktikas, yra labiau minusas, nei pliusas, bet vis dėlto smagu per paskaitas išgirsti praktinės informacijos ir iš karto suvokti, kad tai, kas dėstoma, gali būti pritaikyta praktiškai.

Stovint ant Mokumas II įvedimo slenksčio, natūraliai kyla klausimas: o kaip dr. G. Bakštys mato šį artėjantį įvykį? Jis pastebi, kad nuo praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio aktuaro darbas labai pasikeitė. Tuo metu aktuarams visiškai pakako mirtingumo tikimybių ir diskonto. Po to, pradėjus išsamiau gilintis į visus procesus, atsisukta į stochastiką, imta ieškoti ryšio tarp draudimo rizikos ir finansų modelių. Juk dar prieš 10 metų taip egzotiškai atrodžiusi MCEV dabar gana natūraliai įsikomponuoja ir tokių mažų šalių, kaip Lietuva, draudimo kompanijų kontekste.

Pats dr. G. Bakštys yra labai patenkintas, kad LAD susikūrė, kad yra grupė žmonių, kurie surado savo profesiją ir pašaukimą. LAD, kaip profesionalų korporacija, yra bendrumo pajautimas, profesijos standartas ir, svarbiausia, bendrija. Jis norėtų, kad labiau matytume tai, kas mus sieja, nes vieningumo suvokimas padeda tobulėti. Savo ruožtu norėčiau pasidžiaugti, kad yra tokių profesionalų, kaip dr. G. Bakštys. Tik jų dėka pasaulis sukasi.

Parengė Gabija Girdžiūtė