Turbūt nedaugeliui yra tekę susidurti su kelionių vadovu, kuris dar galėtų ir matematiškai įvertinti tikimybę išgyventi iki kitų atostogų. O kaip dėl matematiko, kuris būtų apkeliavęs didelę dalį pasaulio ir galėtų vadovauti jūsų kelionei? Manome, taip pat ne itin daug kam. Todėl norime pristatyti žmogų, kuris apima abi šias sferas. Tai – dr. Gediminas Račkauskas.

Apie šio žmogaus polinkį į matematiką ir aktuarinį mokslą nesunku išgirsti. Tiesa, viskas prasidėjo ne nuo to. Ne taip plačiai žinoma, kad dr. G. Račkauskas pagal profesiją yra inžinierius. Kaip pats sako, šią sritį pasirinko todėl, kad norėjo kažko, kas glaudžiai sietųsi su realybe, o matematika tuo metu jam atrodė pernelyg sausa. Šiuo atveju tinka posakis „likimo keliai nežinomi“: nuo inžinerijos prie kompiuterių ir programavimo; nuo programavimo prie optimizavimo; nuo optimizavimo prie tikimybių ir štai – atsiranda noras pasukti į aktuarinį mokslą.

Jei visa tai būtų tik noras, dabar apie šį žmogų nekalbėtume. Steigiantis aktuarų draugijai dr. G. Račkauskas neliko užnugaryje. Jis taip pat dalyvavo profesoriaus iš užsienio paskaitose, siekdamas įgyti naujų žinių. Po to vykę egzaminai jam buvo puiki proga išbandyti save, nes, kaip jis pats sako, „negaliu reikalauti iš kitų to, ko pats nesugebu“. Taigi ne veltui dabar dr. G. Račkauskas – pirmasis draugijos garbės narys.

Veržlumas ir noras padėti kitiems – dvi varomosios jėgos, pastūmėjusios dr. G. Račkauską įsitraukti į kooperatyvą „Konspektas“. Jei kam kilo klausimas „kas tai?“, galime trumpai paaiškinti. Kooperatyvo tikslas buvo parengti mokomąją medžiagą studentams. Surinkus konspektų juodraštinius variantus iš dėstytojų jie buvo atspausdinami rašomąja mašinėle, formulės surašomos ranka, po to atspausdinami rotaprintu ir platinami studentams. Tai buvo vienas iš taikomosios matematikos katedros vedėjo pasiūlymų, o dr. G. Račkauskas, kaip veiklus žmogus, galėjo atsakyti tik viena: „kodėl gi ne?“

Kai tiek daug akademinės veiklos, ar dar lieka laiko kam kitam? Žinoma. Užvėrus akademinio pasaulio duris dr. G. Račkauskas pasineria į kitokią veiklą – keliones. Turbūt daug kam kyla klausimas: iš kur atsirado šis polinkis? Pasirodo, kad tam daug įtakos turėjo dr. G. Račkausko tėtis. Jis buvo miškininkas, todėl važinėdavo po Lietuvą ir apžiūrinėdavo miškus. Kartu pasiimdavo ir sūnų, kuriam tai patiko ir ilgainiui įaugo į kraują.

Kelionės su tėčiu – viena, bet kas sekė po to? Viena iš dr. G. Račkausko varomųjų jėgų – laisvės pojūtis, o kokia transporto priemonė padėtų geriau jį pajusti jei ne motociklas? Pirmoji rimtesnė jo kelionė, Ryga–Talinas–Leningradas–Pskovas, ir vyko šia transporto priemone. Po to kilo noras apvažiuoti ir kitas Sovietų Sąjungos vietas. Pro ausis švilpiantis vėjas – tik pradžia. Perversmą sukėlė kelionė į Kaukazą. Čia dr. G. Račkauską sužavėjo kalnai. Nuo tada jis siekė vieno – patekti ten, kur niekas nėra buvęs. Vaikščioti laukiniais kalnais. Buvo atlikta dešimtys kelionių visuose Sovietų Sąjungos kalnuose, dvigubai viršyti sporto meistrui keliami reikalavimai.

Su Lietuvos nepriklausomybe prasidėjo naujas kelionių ciklas – pereiti didžiausias Europos viršukalnes, po to – aplankyti visus žemynus ir gražiausias salas. Šis keliautojas net aplankė Antarktidą. Tai vyko prisijungus prie kitų Lietuvos entuziastų, siekiančių paslidinėti visuose pasaulio žemynuose. Tiesa, labiausiai dr. G. Račkauską šioje kelionėje sužavėjo ne slidės ir ne ledinė tuštuma. Įspūdingiausias vaizdas Antarktidoje – ledkalniai. Jų šis keliautojas jau buvo matęs ir anksčiau, bet ne tokių: šiame žemyne jie didingesni nei kur nors kitur.

Prakalbus apie didžiausią įspūdį palikusias vietas dr. G. Račkauskas nedvejodamas pamini Nepalą. Tai šalis, į kurios gigantizmą negalima nekreipti dėmesio. Visgi Nepale yra ir dalis aukščiausių pasaulio kalnų, Himalajų. Dar gana įspūdinga šio keliautojo pamatyta šalis – Islandija. Ten galima pamatyti, kaip susitvėrė pasaulis, neišdildomą įspūdį palieka didingi kriokliai. Tiesa, dr. G. Račkauskas taip pat pastebi, jog aplankius šią šalį po Naujosios Zelandijos, įspūdis nebebūtų buvęs toks stiprus.

Iki šiol daugiausia kalbėjome apie praeitį, bet koks dr. G. Račkausko gyvenimas dabar? Taip, jis vis dar draugauja su matematika, taip, jis yra ir dėstytojas, bet kaip su kelionėmis? Kartą jų pabandžius, niekas nesustabdys. Nors, kaip sako pats dr. G. Račkauskas, amžius jau ne tas, kad būtų galima leistis į ekstremalias išvykas, bet keliauti jis nenustojo. Šiuo metu, be viso kito, jis yra ir kelionių vadovas, nors gidu savęs nėra linkęs vadinti. Čia pasireiškia kuklumas: dr. G. Račkauskas įsitikinęs, jog niekas geriau nepapasakos apie šalį už vietinius gyventojus. Prašalaitis jiems niekada neprilygs.

Kokios dr. G. Račkausko laisvalaikio išvykos? Dabar jis siekia tik vieno – važiuoti ten, kur gražūs vaizdai, o keliones mėgsta planuoti kartu su žmona. Pasiskirstymas pareigomis gana paprastas: žmonos atsakomybė – maistas ir kultūrinės vietos, jo – gamta. Tiesa, gamtos platybes dr. G. Račkauskas dažniau lanko vienas, antrą pusę palikęs priekalnėse, kur dar „žydi gėlytės“.

Kas toliau? Ką dar planuoja šis keliauninkas? Bene didžiausia jo svajonė – nuvažiuoti nuo Alma Atos į Tibetą. Ar jai bus lemta išsipildyti? Tai parodys tik laikas, bet linkime, kad tai neliktų tik svajone.
Trumpai apie dr. G. Račkauską

Darbo patirtis:

Nuo 1961 m. iki 1963 m. – kombinato „Inkaras“ elektrikas Nuo 1964 m. iki 1981 m. – Kauno politechnikos instituto inžinierius, mokslinis bendradarbis, asistentas, vyr. mokslinis bendradarbis, vyr. dėstytojas įvairiose katedrose ir laboratorijose. Nuo 1982 m. iki 2009 m. – Kauno technologijos universiteto Taikomosios matematikos katedros docentas. Šiuo metu valandinis dėstytojas, dėstomi dalykai – rizikos valdymas, gyvybės draudimo matematika. Nuo 1995 m. liepos mėn. iki 1999 m. kovo mėn. – Draudimo bendrovės „Vicura“ aktuarijus. Nuo 1999 m. balandžio mėn. iki 2000 m. sausio mėn. – Draudimo bendrovės „KDK draudimas“ aktuarijus, direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2000 m. vasario mėn. iki 2002 liepos mėn. – LUADB „KDK draudimas“ likvidatorius. Nuo 2001 m. gruodžio mėn. iki 2006 spalio mėn. – UADB „NORD/LB draudimas“–„PZU Baltija“ aktuarijus, informacijos departamento direktorius, vyr. aktuaras. Nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2009 rugsėjo mėn. – UADB „NORD/LB gyvybės draudimas“– „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vyr. aktuaras, aktuaras-konsultantas. Nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2011 kovo mėn. – Akademinės kredito unijos (AKU) valdybos narys, nuo 2011 gegužės mėn. – AKU stebėtojų tarybos pirmininkas.

Išsilavinimas:

1961–1967 m. – Kauno politechnikos institutas, inžinierius elektromechanikas (diplomas su pagyrimu). 1970–1974 m. – Kauno politechnikos instituto aspirantūra, techninės kibernetikos mokslų kandidatas (1992 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis). 1979–1980 m. – stažuotė Helsinkio technologijos universitete. 1995–1996 m. ir 1998-1999 m. – Vilniaus universiteto ir Londono aktuarų instituto organizuota aktuarų mokykla. 1999 m. – Draudimo disciplinų dėstytojų seminaras Oksforde.

Parengė Gabija Girdžiūtė