Interviu su dr. Kęstučiu Gadeikiu, AB „Lietuvos draudimas” vyriausiuoju aktuaru.

Kaip atrodo kasdienė jūsų darbo diena?
Aktuaro profesija apima skirtingo pobūdžio veiklas: tai ir bendri techniniai draudimo skaičiavimai, ir tik šiai profesijai būdingi aktuariniai darbai.
Mano, kaip „Lietuvos draudimo” aktuarų vadovo darbo diena yra panaši į kiekvieno skyriaus ar departamento vadovo darbo dieną: ji apima bendravimą ir atsakymus el. paštu, pasitarimus su kolegomis, susitikimus su partneriais ir kt.  Dienos eigoje vyksta atliktų užduočių aptarimas – tiek skyriaus viduje, tiek su vidiniais įmonės klientais.  Darbo diena dažniausiai baigiasi pasibaigus oficialiam darbo laikui – jei viską, kas tą dieną turėjo būti mūsų padaryta, pavyko atlikti.

Kokias darbo priemones naudojate savo darbe?
Aktuarų kabinetas tikriausiai nedaug kuo skiriasi nuo kitų biuro patalpų, tačiau pagrindinė skirtybė slypi pačiame kompiuterio viduje – ten instaliuota speciali įranga ir programos, įgalinančios duomenų apdorojimą bei skaičiavimus pagal reikalingus parametrus. Duomenis aktuarai analizuoja ir vertina įvairiais aspektais – rezervavimo, kapitalo poreikio skaičiavimams, draudimo rinkos analizei ir vertinimams. Paprastai kalbant, aktuarai paskaičiuoja ir draudimo techninę kainą, t.y. aktuarų kabinetuose gimsta tas skaičius, kiek konkrečiai rizikai su jai vienai būdingais parametrais turi kainuoti draudimas. Kaip minėjau, tai grynai techninis kainos paskaičiavimas, todėl apskaičiuotoji draudimo kaina dar turi pereiti įvairius kabinetus, kol galiausiai atsiduria ant pardavėjų stalo ir yra pasiūloma klientams.

Kas labiausiai džiugina, o kas sunkiausia šiame darbe?
Mano nuomone, šios matematinės profesijos atstovus labiausiai džiuginti turėtų darbas su skaičiais. O ne pati smagiausia darbo dalis yra minėtųjų skaičių tikrinimas prieš pradedant darbą. Gana dažnai juos tenka rinkti iš pačių įvairiausių duomenų šaltinių, tad svarbu įsitikinti, kad skaičiai yra teisingi, pakankami ir tinkami pasirinktai užduočiai atlikti.

Ar dažniau tenka dirbti vienam ar komandoje su kitais?
Kiekvienas darbas yra tam tikro komandinio darbo dalis. Taip pat ir aktuarai dirba tam, kad tokia sudėtinga paslauga kaip draudimas galėtų patenkinti kliento poreikius. Visi skaičiavimai anksčiau ar vėliau sugula į bendrą komandinį rezultatą. Taigi aktuarų darbą galima drąsiai vadinti komandiniu – nesvarbu, ar tai būtų draudimo žalos, rizikos ar įmonės finansinės atskaitomybės vertinimas. Tačiau pats skaičiavimo procesas dažniausiai atliekamas susikoncentravus ir palaikant betarpišką santykį tik su vieninteliu kompiuteriu.

Kokių įdomybių galima tikėtis dirbant šį darbą?
Pasitaiko atvejų, kai atlikus aktuarinius skaičiavimus paaiškėja, kad gauti rezultatai akivaizdžiai nesutampa su realia situacija. Taigi nors matematika yra galingas darbo įrankis, tačiau ne visagalis. Tariantis ir ieškant sprendimų, tuos rezultatus priartiname „prie gyvenimo”.

Kokių asmeninių savybių reikalauja ši profesija?
Kruopštumo, kantrybės ir racionalaus mąstymo.

Kodėl pasirinkote šią profesiją?
Mokykloje patiko mokytis, ypatingai – matematiką.

Kokius mokslus reikėjo baigti?
Mokydamasis Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje išklausiau sustiprintą matematikos kursą, vėliau dešimt metų studijavau VU Matematikos ir informatikos fakultete.  Sukaupęs gausų matematikos žinių bagažą pajutau poreikį praplėsti akiratį, tad baigiau vadybos studijas BMI.

Kaip sekėsi susirasti darbą?
Nesunkiai – gabiems VU MIF studentams draudimo įmonių durys buvo, yra ir bus atviros.