Aktuarai ir matematika, šachmatai, čiuožimas, pirtys, sodininkystė, stovėjimas ant galvos… Ar gali kas nors visa tai vienyti? Taip! Dr. Ričardas Kudžma. Jei kada su juo susidūrėte, neliksite abejingi, nes tai – žmogus, turintis tiek darbinių ir laisvalaikio interesų, kad galima pamanyti, jog jo para trunka bent 30 valandų. Bet apie viską iš pradžių.
Visų pirma, jis – buvęs ilgametis aktuarų draugijos pirmininkas. Šių pareigų ėmėsi, arba, kaip pats sako, „buvo kažkaip išrinktas“ 1998 m. Iš tikrųjų tada dar tik besikuriančiai draugijai, draudikų asociacijos padaliniui, reikėjo vadovo, o dr. R. Kudžma buvo kaip tik baigęs dekanavimą matematikos fakultetui, vadovavo aktuarų kursams, bendravo su dėstytojais iš Didžiosios Britanijos, pažinojo visus Lietuvos, Latvijos, Estijos aktuarus ir apskritai buvo aktuarinio judėjimo sūkuryje. Nuo tada jam vadovaujant draugija nuėjo tolimą kelią: įsikūrė kaip juridinis asmuo, 1998 m. tapo Groupe Consultatiff (dabar persivadinusi į AAE, Actuarial Association of Europe) nare stebėtoja, o 2005 m. – tikrąja nare. 2008 m. priimta ir į IAA (International Actuarial Association) tikruosius narius.
R. Kudžma vadovavo aktuarų kursams Actuarial Basic Course (1996 m.), Actuarial Advanced Course (1998–1999 m.), o nuo 2000 m. koordinuoja Britų aktuarų instituto egzaminų laikymą Lietuvoje. Smagu klausytis, su kokiu entuziazmu jis apie tai kalba! Taip pat ir neslepia pasididžiavimo, jog Lietuvoje jau turime tris „Fellow of the Institute“, o Latvijoje ir Estijoje tokių kol kas nėra. Taip pat R. Kudžma aktyviai dalyvauja aktuarų vasaros dienose. Kartu pasiima ir žmoną, kuri, pati būdama matematikė, lengvai pritampa prie kompanijos.
Akademine prasme dr. R. Kudžma taip pat nestovi vietoje. Šiuo metu jis dalyvauja dviejuose skandinaviškuose projektuose. Vienas vadinasi „Geogebra“: „geo“ – geometrijos pradžia, „gebra“ – algebros pabaiga. Kaip ir galima nuspėti iš pavadinimo, tai – programa, jungianti geometriją su algebra. Ji išversta į daug kalbų, populiari Skandinavijos mokyklose ir labai draugiška vartotojui. Kitas projektas – matematikos vadovėlių analizė. Abu projektai tiesiogiai susiję su mokymu, pagrindiniu matematikos ir informatikos metodikos katedros atstovo interesu.
Vienas iš bruožų, kuris daro šį (be viso kito ir) dėstytoją išskirtinį – jo atmintis ir užsispyrimas. Dar ir dabar jis puikiai prisimena, kaip būdamas dekanu 1993 m. į VU MIF pirmą kursą priiminėjo studentus. Jų buvo 115, bet dėstydamas matematinę analizę visus pažinojo vardais. Puikiai prisimena ir kurie dabartiniai aktuarų draugijos nariai tais metais įstojo. Jis taip pat neslepia, kad prieš prasidedant mokslo metams mokydavosi studentų vardus, pavardes, iš kur jie kilę. Paskui susitikęs įsidėmėdavo veidą ir po poros mėnesių bent pusę iš 160 studentų kurso pažinodavo vardais. Tiesa, kartais tenka susidurti ir su viena problema – susitikus gatvėje kai kuriuos, ypač merginas, neretai sunku atpažinti.
Tuščiais argumentais R. Kudžma taip pat nesišvaisto. Norėdamas tinkamai įvertinti matematinius tekstus jis ėmė domėtis semiotika. Kaip sužinojau, Ch. S. Peirce semiotika labiau tinka ženklams aiškinti, o A. J. Greimo padeda nagrinėti įvairius kūrinius ir nustatyti, kas juose suteikia prasmę. Taip, perskaičius tekstą, R. Kudžma gali įvertinti jo tinkamumą semiotikos prasme. Iš kitos pusės, šis mokslas padeda jam kurti prasmingesnius tekstus.
Dr. R. Kudžma – aktyvus MIDI (Matematikų informatikų dienos; anksčiau – MADI, matematikų dienos) dalyvis. Jei jo nepamatysite roko operoje, tai paaiškinimai galimi tik du: žiūrite ne į tą pusę arba atėjote ne į tą renginį. Tiesa, tai nėra jo pats mėgiamiausias MIDI renginys. Turbūt nė vienas pavasaris neįsivaizduojamas be šachmatų turnyro, kuris vyksta nuo 1976 metų. Ir, beje, R. Kudžmos iniciatyva. Metai iš metų šis turnyras vis auga: dalyvauja ne tik esami studentai ir dėstytojai, bet ir fakulteto absolventai; nuo ratų sistemos pereita prie šveicariškos… Dr. R. Kudžma taip pat čia sudalyvauja. Yra netgi buvęs pirmas. Tiesa, kartu su Daiva Šileikyte. Vėl norėtų su ja (dabar D. Czech) pažaisti. Gal šiais metais pavyks? Laikas parodys.
Dar viena iš dr. R. Kudžmos aistrų – čiuožimas. Paskutinėse klasėse jis čiuožyklas gimtuosiuose Šiauliuose lankydavo beveik kas vakarą. Nežinia kodėl, šią pramogą R. Kudžma buvo apleidęs beveik 40 metų. Kaip po tokios pertraukos grįžtama į čiuožimą? Ogi labai paprastai – gražiai paprašius anūkams. Ačiū jiems! Pradėjęs lankytis Akropolio čiuožykloje su šeima, į ją pradėjo vestis ir studentus. 2001–2003 m. kas savaitę visiems norintiems net buvo numatytas rytinis seansas prieš paskaitas. Žinoma, Akropolio čiuožykla yra uždara, todėl gali patikti ne kiekvienam, bet R. Kudžma šiuo klausimu nėra prietaringas. Jam svarbu, kad skambėtų muzika.
Dabar čiuožimą pakeitė slidinėjimas. Sakoma, kad istorija vystosi spirale. Taip ir dr. R. Kudžmos pomėgiai. 1976–1988 m. intensyviai dalyvavęs „Snaigės“ žygiuose, prieš penkerius metus nusipirkęs slides vėl juos prisiminė. Manau, niekas neprieštaraus, kad gamta Vilniaus apylinkėse labai graži. „Snaigės“ žygiai – puikus būdas tuo įsitikinti.
Kai sniegas nutirpsta, pabunda gamta, ateina metas vykti į sodą. Taip, perskaitėte teisingai, į sodą. Viena iš naujų dr. R. Kudžmos aistrų – sodininkystė. Sodas – hobis, kuris reikalauja dėmesio kiekvieną savaitgalį. Tiesa, kaip jau galima nesunkiai įsivaizduoti truputį susipažinus su R. Kudžma, šio žmogaus sodininkystė toli gražu nėra tiesiog poros medžių nusipirkimas iš medelyno. Kaip jis pats sako, smagiausia dalis – susiradus krūmuose laukinę obelėlę į ją įskiepyti kokią gerą, aplinkinių patikrintą veislę. Požiūris į įskiepytą medį yra visai kitoks. Užveisus vieną sodą, antrame dr. R. Kudžma pradėjo auginti ir uogas. Jame galite rasti serbentų, aktinidijų, šilauogų, aviečių, gervuogių, šizandrų… Manau, šis sąrašas niekada nesibaigs.
Kas geriau atgaivins po darbų sode, jei ne karšta dūminė pirtis? Tiesa, tikroje pirtyje geriau apsilankyti žiemą, nes nėra nieko maloniau, nei po to nerti į ledinį eketės vandenį. Ir tai – ne mano asmeninė išmintis. Pirtys – dar viena dr. R. Kudžmos aistra. Iš jo sužinojau, kad pirtys klasifikuojamos taip:
5* – dūminė pirtis. Akmenys kaitinami tiesiogiai atvira liepsna. Jos pranašumas – visoje pirtyje vienodai šilta. Ji iškūrenama vieną kartą, bet tai trunka 4–6 valandas.
3* – mūrinis pečius, kuris gali būti kaitinamas tiek iš pirties vidaus, tiek iš išorės. Akmenys laikomi jame. Tokia pirtis taip pat iškaitinama tik vieną kartą. Karštis kyla nuo garų, kurie atsiranda ant akmenų pilant vandenį, bet pirties sienos ir grindys lieka šaltos.
2* – metalinis pečius, apdėtas akmenimis. Galima kūrenti tiek lauke, tiek viduje ir nuolat. Kūrenant pečių, akmenys įkaista, pilamas vanduo ir eina garas.
1* – kaitinama elektra. Vienintelis tokios pirties pliusas – ją galima įjungti nuotoliniu būdu ir negaištama laiko iškūrenimui.
Kaip manote, kurioje iš šių pirčių lankosi dr. R. Kudžma? Žinoma, kad 5*. Kaip pats sako, ją iškūrenti trunka ilgiau, bet tikslas to vertas. Būdamas Sariselkėje (Saariselkä, Suomija) net vyko 15 km su taksi, kad nueitų į dūminę pirtį. Bet pati pirtis ir šalia tekantis arktinis upeliukas buvo to verti.
Manote, kad esate pirčiai per seni ar per prastos sveikatos? Jūs skaudžiai klystate. Kaip sako R. Kudžma, žmonės žino per mažai apie pirčių teigiamą poveikį organizmui. Per dešimt metų, kai jis kas savaitę reguliariai lankėsi pirtyse, karščiavo tik kartą. Ir tai truko vos vieną dieną. O į eketę po pirties pirmą kartą įlindo sulaukęs penkiasdešimties. Taigi, vienintelė riba – asmeninis nusiteikimas. Visi, apsilankę dūminėje pirtyje, pritaria, kad viduje kvepia. Deja, kitose pirtyse gali kvepėti nebent tik specialiai pilamais eteriniais aliejais.
Koks dr. R. Kudžma dabar? Visų pirma – žmogus su puikia atmintimi. Jei kada nors jums dėstė, vis dar prisimins vardą, pavardę ir, kiek pasitikslinęs, – kiek parašė už egzaminą. Gal dėl to ir turėjau du metus kauptis, kol galų gale ryžausi pakalbinti šį nepaprastą žmogų? Galite jį mėgti, galite neapkęsti, bet pažadu, kad, kaip minėjau pradžioje, neliksite abejingi!
Parengė Gabija Girdžiūtė